Žemėlapis - Karačis (Karachi)

* Šis straipsnis – apie Pakistano miestą. Apie Italijos baroko dailininkus Karačius skaitykite − Karačiai

Karačis  – miestas pietų Pakistane, Sindho provincijoje, didžiausias šalies miestas (patenka į 15-uką didžiausių pasaulio miestų). Metropolinėje teritorijoje 23,55 mln. gyventojų (2016 m.). Karačis yra prie Arabijos jūros, šiaurės vakariniame Indo upės deltos pakraštyje (~100 km nuo jo žiočių).

Tai transporto, finansų, verslo ir gamybos centras, turintis daug priemiesčių. Daugelis Pakistano ir kaimyninio Afganistano tarptautinės prekybos objektų keliauja pro modernų Karačio jūrų uostą, esantį Kiamario (Kiamari) saloje. Mieste yra plačios ir didelės gatvės, magistralės, šiuolaikinis oro uostas, kuriame sustoja prisipildyti degalų tarpžemyniniai laineriai. Karačyje gaminamas plienas, tekstilė, chemikalai, avalynė, mašinos, perdirbama nafta, klesti amatai, maisto pramonė. Audinių, kilimų, bižuterijos, puodininkystės, metalo, keramikos dirbinių amatai. Veikia branduolinė jėgainė. Mieste taip pat yra daug bankų ir akcijų birža. Karačio universitetas įkurtas 1951 m., inžinerijos ir technologijos universitetas (1922 m.), Kuaide Azamo akademija (1976 m.), nacionalinis muziejus, biblioteka, zoologijos ir botanikos sodai. Karačyje yra Muhamedo Ali Džinos (Muhammed Ali Jinnah), Pakistano įkūrėjo, kapas.

Senieji Karačio gyventojai buvo sindhai bei baludžai, bet vėliau į miestą ėmė plūsti gyventojai iš kitų regionų: po Indijos padalinimo ir dabartinės Indijos atkeldinti musulmonai, vadinamieji muhadžirai (1951 m. jie sudarė 57 % miesto gyventojų), XX a. 9-ajame dešimtmetyje į miestą ėmė keltis daug pabėgėlių puštūnų (kartais netgi laikomas didžiausiu puštūnų miestu pasaulyje), darbo ieškančių pandžabų, musulmonų bengalų ir biharių. XXI a. Karačį ėmė keltis pabėgėliai rohinjai, darbo migrantai uzbekai, kirgizai, Šri Lankos gyventojai, kinai.

>96 % Karačio gyventojų musulmonai – tai didžiausias musulmonų miestas pasaulyje. Taip pat yra ~2,5 % krikščionių (protestantai, katalikai iš Goa), išlikę šiek tiek hinduistų (nors iki 1947 m. jie sudarė 51 % miesto gyventojų), parsų zoroastrų.